Stovyklos tikslas: suburti filosofijos ir Andrejaus Tarkovskio kino filmų santykio problemomis besidomintį jaunimą, peržiūrėti tris šio garsaus režisieriaus filmus (bus pristatomi ir rodomi „Soliaris“ (1972), „Stalkeris“ (1979) ir „Nostalgija“ (1983)) ir neformalioje aplinkoje apie juos padiskutuoti.

Vieta: Č. Milošo gimtinėje — Šeteniuose, Kėdainių raj.

Dalyvavimas: stovykloje vietų skaičius ribotas, todėl pirmenybė bus teikiama tiems, kurie bus užpildę dalyvio anketą.

Dalyvio anketą rasite čia. Užpildytą anketą prašome atsiųsti adresu fk@hmf.vdu.lt iki gegužės 31 d. Prieš siunčiant dalyvio anketą, rekomenduojame įdėmiai perskaityti informaciją apie gyvenimo sąlygas. Stovyklos programą rasite čia.

Lietuvos akademinės filosofijos pradininkas Stasys Šalkauskis, ilgametis Vytauto Didžiojo universiteto filosofijos dėstytojas, domėjosi ne tik „sausu“ teoriniu diskursu, bet taip pat nuolat akcentavo sveiko kūno, sporto, apskritai kūno kultūros svarbą. Jis ne tik kurį laiką dėstė kūno kultūrą, bet netgi parašė kūno kultūros vadovėlį aukštosioms mokykloms.

VDU filosofijos studentų mokslinė draugija „Agora“, pažymėdama S. Šalkauskio, kuriam gegužės 16 d. sukaktų 126 metai, atminimą, rengia filosofų futbolo turnyrą S. Šalkauskio taurei laimėti, kuris vyks gegužės 16 d. (trečiadienį) 12 val. Kauno futbolo manieže (Aušros g. 42 D). Turnyre varžysis 4 komandos. Visus, neabejingus S. Šalkauskiui, filosofijai ir, žinoma, futbolui, kviečiame į Futbolo maniežą.

• Kas: Filosofų futbolo turnyras S. Šalkauskio taurė ’12
• Kur: Nacionalinė futbolo akademija (Aušros g. 42 D)
• Kada: gegužės 16 d. 12 val.

VDU filosofijos studentų mokslinė draugija „Agora“ nuoširdžiai dėkoja Nacionalinei futbolo akademijai Kaune.

Konferencijoje aptariamos ir analizuojamos temos:

• Religinės patirties poveikis tradicijai
• Religinės tradicijos įtaka religiniai patirčiai
• Religinė patirtis svetimoje religinėje aplinkoje
• Religinė patirtis kaip ekumeninis fenomenas
• Kasdienės ir neįprastinės religinės patirties reikšmė religinei tradicijai
• Socialiniai religinės patirties ir tradicijos aspektai
• Literatūrinė ir meninė religinės patirties raiška

Konferencijos programa čia.

Konferencijos kalbos: lietuvių, anglų, prancūzų, vokiečių.

Įėjimas laisvas.

Globalizacijos laikotarpiu daugelyje šalių plinta egzotiškos religinės praktikos. Naujieji religiniai judėjimai supriešinami su tradiciniais tikėjimais ir religinėmis bendruomenėmis. Skirtingų tautybių ir kultūrų žmonės, kurdami šeimas, kasdien susiduria su savo artimųjų religinės pasaulėžiūros, papročių ir tradicijų skirtumais ir jų kitokia religine patirtimi. Įvairių mokslo sričių atstovai, tyrinėjantys religijos ir religingumo fenomenus, atsižvelgdami į šiandienos poreikius, turi permąstyti religinės patirties ir tradicijos sąveiką, religinės patirties vietą ir reikšmę šiuolaikinei visuomenei ir atskiram individui.

Paskaita vyks Balandžio 25 d., trečiadienį, 18.00, Donelaičio 52, 422 aud.

„Logika mus nuves nuo A iki B, o vaizduotė mus nuves visur.“
A. Einsteinas

Mintis pasirinkti šį filmą kilo iš estetinių paskaitų. Anot prof. Mickūno, ne kas kita, bet menas pirmiausiai atveria žmogui pasaulį bei nustato pamatines jo struktūras ir kryptis, ir tik iš jo paskui randasi visi kiti dalykai ir sferos, kaip antai filosofija, politika, teisė, mokslas ir t. t.

Tūlam be jų gyvenimas toks neįsivaizduojamas, kad netgi mintis, jog jie galėtų būti kažin kam skolingi, kelia šypseną. Gal kartais netgi pernelyg jais užsižaidžiame ir iš inercijos užmiršę ištakas imame statyti pasaulį ant galvos: kažin ko ieškodami skaidome ir smulkiname pasaulį į mažiausias įsivaizduojamas daleles, tarytum ką pametę gręžiojamės per petį atgal nei daug, nei mažai – sako, beveik keturiolika milijardų metų. Galima ir taip.

Tačiau šis pasirinkimas galbūt pasitarnaus kaip priemonė pasirodyti kitokiam pasauliui ir bent trumpam grąžins lietuviškai dvasiai nesvetimą jautrumą juslinei patirčiai į pirmąjį planą. Šįkart „Filosofijos kine“ cikle viešintis indiškas sensualumas ir jautrumas yra neatsiejami nuo erotikos. Erotika – kosminė; tik erosas suriša kosmosą ir padaro jį gyvenamą. Kaip sakoma filme, už visko, kas tik yra, glūdi aistra, ir niekas niekada to nepakeis. Kaip panaudojame savąją aistrą – tai svarbiausia.

Tokia samprata stipriai skiriasi nuo to, kas šiais laikais suvokiama tariant šį žodį Vakaruose. Taip jau susiklostė, kad aistra galiausiai tapo psichologizuota ir fiziologizuota. Dabartinėje jos vartosenoje girdime arba asmens troškimą, arba dar blogiau – tiesiog instinktą. Ji arba nuskurdinama iki lytiškumo, arba jai paliekama šiek tiek taurumo kalbant… apie meną. Meilė ir pasaka – tokius žodžius atrandame filmo paantraštėje. Galbūt šių dalykų samplaika galėtų būti tarsi Ariadnės siūlo galas, kuriuo sekant būtų galima išeiti iš nejaukaus ir nesaugumo jausmą keliančio labirinto ir atrasti kitokio buvimo galimybę.

Visi maloniai kviečiami į filmo pristatymą bei peržiūrą. Filmas bus rodomas anglų kalba. Filmo trukmė: 117 min.

Kovo 1 d.

Kaip pasakojo VDU Socialinės ir politinės teorijos katedros vedėjas prof. dr. Gintautas Mažeikis, kuris kartu su prof. dr. Daliumi Jonkumi sudarys konferencijos komitetą, šiame renginyje bus aptartos socialinių ir politinių teorijų bendrumo ir konkretumo, visuotinumo ir ypatingumo problemos XXI amžiuje, daugiausiai akcentuojant filosofinį, komunikacijos ir sociologinį požiūrius.

„Šiandien pasaulyje plačiai diskutuojamos globalizacijos ir lokalizacijos, socialinio darvinizmo ir konstruktyvizmo,  postsekuliarios visuomenės filosofinės antropologijos,  gyvenamojo pasaulio ir intersubjektyvumo, socialinio normatyvumo raidos, objektyvios tikrovės dinamikos ir lūžių problemos. Jos tap pat bus analizuojamos ir žymių pasaulio mokslininkų VDU rengiamoje konferencijoje“, – artėjantį renginį pristatė prof. dr. Gintautas Mažeikis.

Konferencijoje pranešimus skaitys garbūs svečiai, profesoriai iš JAV ir Vokietijos. Josephas Pilotta (Ohajo valstybinis universitetas), kalbėsiantis tema „Social Theory from Within“, yra paskelbęs virš dešimt monografijų komunikacijos mokslų srityje, kuriose tarpdiciplininiu požiūriu aptaria komunikacijos ir hermeneutikos, fenomenologijos, kritinės teorijos sąsajas. Johnas Murphy (Majamio universitetas), pasakosiantis apie lokalią socialinę teoriją, parašė daugiau nei dešimt monografijų postmodernios socialinės ir politinės teorijos bei filosofijos klausimais; jis plėtoja kultūros studijas bei etninius tyrinėjimus.

Kitas pranešėjas, Ericas Krameris iš Oklahomos universiteto – komunikacijos mokslų profesorius, atliekantis kino ir video tyrimus, hermeneutinę komunikacijos analizę. Solidžia mokslinių darbų bibliografija pasigirti gali ir fenomenologas Burtas Hopkinsas (Sietlo universitetas), kuris tyrinėja antikinę filosofiją, simbolinio mąstymo ir matematikos prielaidas. Martino Gako (Europos laisvųjų menų koledžas, Berlynas), pranešimo tema – „Sociology of Normativity“. Šis taip pat daug publikacijų paskelbęs mokslininkas tyrinėja šiuolaikines normatyvumo teorijas ir reiškinius.

Konferencijoje kalbės ir Vytauto Didžiojo universiteto profesoriai prof. dr. Gintautas Mažeikis (Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas) ir prof. dr. Dalius Jonkus (Humanitarinių mokslų fakultetas), bei žymus lietuvių išeivijos filosofas prof. dr. Algis Mickūnas iš Ohajo universiteto (JAV).

Renginyje kviečiami dalyvauti filosofijos, komunikacijos, politikos, socialinių mokslų dėstytojai ir studentai. Konferencija vyks anglų kalba.

Konferencijos programa ir aprašymas

Polas Konrojus dar nesiruošia mirti, tačiau pabunda šešios pėdos po
žeme. Įveikęs pirmąją panikos bangą, ankštame karste vyrukas randa
mobilųjį telefoną ir žiebtuvėlį, bet pristinga atsakymų – kaip jis čia atsidūrė ir kodėl? Irake sunkvežimio vairuotoju dirbęs amerikietis – palaidotas gyvas! Blanki sąmonė, sparčiai senkanti mobiliojo baterija ir mažėjantis deguonis tampa didžiausiais Polo priešais kraupiose lenktynėse su laiku. Grumdamasis su panika, neviltimi ir kliedesiais jis turi tik 90 minučių būti išgelbėtas, prieš išsipildant baisiausiam jo košmarui – kankinančiai mirčiai ankštoje mirties duobėje…

Visi maloniai kviečiami į filmo pristatymą bei peržiūrą. Filmas bus rodomas anglų kalba su lietuviškais subtitrais arba lietuvių kalba (galima bus nuspręsti demokratiškai renginio vietoje). Filmo trukmė: 95 min.

Kursų aprašymus ir paskaitų laiką rasite čia.

Prof. Algis Mickūnas (g. 1933) – tarptautiniu mastu pripažintas mokslininkas, tyrinėjantis šiuolaikinę Europos filosofiją, Marksizmą, hermeneutiką, semiotiką, fenomenologiją, egzistencializmą, politikos ir demokratijos teorijas.

Per pastaruosius 20 metų skaitė paskaitas beveik visuose žymiausiuose pasaulio universitetuose kaip kviestinis profesorius. Laikomas dideliu fenomenologijos autoritetu ir JAV, ir Vakarų Europoje, ir kitose pasaulio šalyse.

Ypač dideli profesoriaus nuopelnai nepriklausomai Lietuvai, jos humanitariniams mokslams ir universitetams. A. Mickūnas daug jėgų ir energijos atidavė atgimusios Lietuvos švietimui, dažnai dirbo be atlygio. Nuo 1990 m. iki šiol skaito įvairiausio pobūdžio paskaitų kursus Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Vytauto Didžiojo universitetų studentams, veda seminarus.

Yra išleidęs ar pristatęs šimtus mokslinių straipsnių, dalyvavęs daugybėje konferencijų Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Japonijoje, Europoje, Indijoje, Viduriniuose Rytuose, parašęs keliolika knygų.

2007 m. jam skirta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsteigta mokslo premija užsienio mokslininkams už mokslo pasiekimu ir lietuvybės puoselėjimą humanitarinių ir socialinių mokslų srityje.

Prisegtuke rasite prof. Burt Hopkinso atsiųstą medžiagą, su kuria jis rekomenduoja susipažinti visiems paskaitos dalyviams.

„Fotodidintuvo“ inspiracija yra grasaus argentiniečio rašytojo Julio Florencio Cortázar’o apysaka Las Babas del Diablo (liet. „Laumės plaukai“). Istorijos pagrindinis herojus yra fotografas vardu Thomas, kuriam paties gyvenimas pasirodo nuobodus, nors jis gyvena gana aktyvų seksualinį bei narkotikais svaiginantį gyvenimą. Kartą beklaidžiodamas parku jis užtinka vieną porą, pradeda fotografuoti, o vėliau padarius nuotraukas išsiaiškina, jog jis tapo žmogžudystės liudininku. Nuotraukose esanti moteris vardu Jane ima jį persekioti ir reikalauja atiduoti „įkalčius“, tačiau Thomas atiduoda jai visai kitą foto juostą. Sugrįžęs į parką krūmuose jis randa vyro lavoną. Taigi, kas užfiksuota nuotraukose? Ar vyras nužudytas moters (Jane), o galbūt nuotraukose užfiksuotas nusikaltimo motyvas su vyru slepiančiu ginklą?

Visi maloniai kviečiami į filmo pristatymą bei peržiūrą. Filmas bus rodomas anglų klaba. Filmo trukmė: 111 min.